Trasos

Robertas Kubica, Renault F1: „Kai galvoju apie Turkiją, pirmiausia, kas ateina į galvą – lenktynės esant labai karštam orui. Taip pat Stambule labai įtemptas judėjimas gatvėse, labiausiai ant tilto, kuris jungia Europą su Azija, todėl stengiuosi apsistoti viešbutyje, kuris yra Azijos dalyje: tai sutaupo ne tik laiko, bet ir nervų!
 

Rato viduryje jūsų laukia įdomus aštuntas posūkis su keturiomis viršūnėmis – jis įveikiamas apie 260 km/val. greičiu, bet čia sudėtinga ne dėl trajektorijos pasirinkimo, o problema kaip išvengti bolido dugno lietimosi su asfaltu dėl daugybės nelygumų. Šiandien šį posūkį mes įveikiame praktiškai nenuimdami kojos nuo greičio pedalo, todėl didelių problemų neturėtų būti. Bet pirmuose ratuose su dideliu kuro kiekiu ir su nesušildytomis padangomis gali kilti sunkumų. Labai svarbu atidžiai stebėti priekinės dešinės padangos dėvėjimąsi, kuri jaučia dideles apkrovas ir gali granuliuotis.

Devintas ir dešimtas posūkiai sudaro „S“ formos posūkį. Trasa vėl kyla į kalną, todėl svarbu išsaugoti maksimalią galimybę įsibėgėjimui paskutinėje tiesiojoje, bet jeigu nebūsite atsargūs, tai galite prarasti bolidą išvažiavime. Čia labai lengva padaryti klaidą ir plačiai išvažiuoti iš posūkio, labiausiai, kai kovojate ir galite paaukoti greičio įvažiavime, kad greičiau pradėtumėte įsibėgėjimą. Tai puikus posūkis ir į jį žiūriu su pagarba: jo neįmanoma įveikti idealiai.

Paskutinis trasos sektorius ir 12-as posūkis – geriausios vietos lenkimui. Ilgoje tiesiojoje jūs galite priartėti prie varžovo, bet jeigu jis nepadarys klaidos, tai atakuoti ir čia nelengva.

Reguliuojant bolidą, reikia rasti kompromisą tarp pirmo ir paskutinio sektorių. Akcentuodami greitį, laimite aerodinamikos efektyvumu pirmame sektoriuje, bet nusileidžiate mechaniniu sukibimu, prarasdami įsibėgėjimo dinamikos stabilumą stabdymo metu, kuris svarbus paskutinėje trasos dalyje.“