Trasos

Dėl pakeitimų, atliktų praeitais metais, rato ilgis padidėjo 750 metrų, o rato įveikimo laikas padidėjo 10 sekundžių. Dabartinė versija 1241 metrais (27%) ilgesnė už pirminę, kuri buvo naudojama 1950 metais. Įdomu tai, kad pati pirmoji Silverstono konfigūracija, kuri priėmė varžybas 1948 metais, buvo praktiškai tokio pat ilgio, kokia buvo naudojama 2010 metais.

Nežiūrint į neseniai padarytus pakeitimus, vidutinis greitis beveik nepasikeitė: kvalifikacijoje 2009 metais ji sudarė 236,915 km/val., kai 2010 metais – 236,652 km/val. Aštuoniuose posūkiuose greitis viršija 250 km/val. ir tik dviejuose yra mažesnis nei 100 km/val. Palyginimui – Monake yra aštuoni posūkiai, kur pilotai važiuoja lėčiau negu 100 km/val. ir nei vieno, kur jis įsibėgėtų iki 250 km/val.

K.: Kuris Silverstono trasos posūkis pats greičiausias?

Jeigu naudotume FIA posūkių numerius, tai antras posūkis, mums žinomas, kaip „Farm Curve“. Jis yra naujoje dalyje ir iš tikrųjų yra tiesiosios išlenkimas, todėl nėra tikras posūkis. Jeigu žiūrėtume tik pilnavertiškus posūkius, tai didžiausias greitis pasiekiamas „Abbey“ posūkyje. Jis įveikiamas vos nukėlus koją nuo greičio pedalo ir čia greitis siekia 290 km/val.

Michaelio Schumacherio nuomone, „praeitais metais ten buvo pakankamai slidu dėl naujo asfalto, bet tikiuosi, jog dabar bus kur kas geriau“. Ribinė perkrova pirmame posūkyje sudaro 4,8 g. 1,3 sek. laikotarpyje jie viršija 4 g. Tuo momentu aerodinamikos prispaudžiamosios jėgos dydis du kartus viršija bolido svorį ir sudaro apie 2,2 tonos.

K.: Vienas iš žinomiausių Formulėje 1 posūkių derinių – tai „Copse“, „Maggots“ ir „Becketts“. Kodėl jis toks ypatingas?

Jeigu operuotume numeriais, tai „Copse“ šiuo metu devintas posūkis, „Becketts“ kompleksas – nuo 10 iki 14, o „Stowe“ – 15-as. Bendras šių posūkių derino ilgis sudaro 1,88 km (arba 32% visos distancijos) ir įveikti šią atkarpą reikia 25 sekundžių. Vidutinis greitis sudaro apie 272 km/val., o mažiausias 195 km/val.

K.: Ką jaučia pilotai „Becketts“ komplekse?

Ši atkarpa, iš tikrųjų, sudaryta iš penkių posūkių. Per trumpą atkarpą stipri perkrova, veikianti pilotus, kelis kartus keičia kryptį. Pasak Michaelio Schumacherio, „svarbiausia Silverstone – greiti posūkiai, bet labai svarbu įveikti posūkius nuo 11-o iki 14­-o. Jeigu pasirinksi neteisingą trajektoriją pirmuose dviejuose posūkiuose, tai neigiamai paveiks įvažiavimą į kitus posūkius.“

Su ekipos partneriu sutinka Nico Rosbergas: „Tai nuostabi trasos dalis, labai sudėtinga, nes sukibimas su asfaltu toje vietoje tiesiog neįtikėtinas. Čia reikalingas idealus balansas“. Iš technikos pusės, „Maggotts/Becketts“ posūkiuose taip pat reikalinga didelė prispaudžiamoji jėga ir greitas krypties keitimas. Bendra prispaudžiamoji jėga sudaro apie 2,1 tonos. Prieš 12-ą posūkį pilotas vos prisiliečia prie stabdžių pedalo ir prieš 13‑ą posūkį panaudoja apie 35% stabdžių.

O štai tokios perkrovos veikia pilotą Silverstono trasoje:

K.: Dvi trasos pusės gan stipriai skiriasi viena nuo kitos. Nuo septinto posūkio („Luffield“) iki įvažiavimo į 16-ą („Valve“) nėra nei vienos lėtos dalies. Koks didelis skirtumas nuo kitos trasos dalies, jeigu pateiktume kaičius?

Nuo septinto iki šešiolikto posūkio trasos ilgis sudaro apie 3,2 km, tai 54% bendros distancijos. Jos įveikimui reikalinga 41 sekundė, vidutinis greitis sudaro 250 km/val. Likusi dalis – nuo „Valve“ per „Aren“ iki „Luffield“ – tai 2,7 km. (46%), kur pilotai užtrunka apie 48 sekundes ir pasiekia vidutinį 199 km/val. greitį. Kitaip tariant, viena dalis 25% greitesnė už kitą.

--------------------------------------------

Trasos konfigūracija pakoreguota, bet ji išsaugojo greito autodromo charakterį. 1985 metais buvo pasiektas trasos įveikimo rekordas kvalifikacijoje: Keke Rosbergas pasiekė vidutinį daugiau kaip 250 km/val. greitį. Šis rekordas išsilaikė net 16 metų. Praeitais metais buvo atliktos trasos modifikacijos, konfigūraciją papildė naujas kompleksas – tarp posūkių „Abbey“ ir „Luffield“. Bet trasa liko viena iš greičiausių kalendoriuje. Apie 65 % rato įveikiama pilnai nuspaudus greičio pedalą.

Šiais metais starto-finišo vieta perkelta į naują vietą už posūkio „Club“. Užbaigtos naujų boksų ir „paddock‘o“ statybos darbai. Dabar pirmas posūkis yra labai greitas „Abbey“, kuris įveikiamas 265 km/val. greičiu. Pirmas rimtas stabdymas yra trečiame posūkyje „Village“, kuris įveikiamas antra pavara, greitis 95 km/val. Tai lėtos trasos dalies pradžia, kur labai svarbus veiksnys – variklis. Įveikus penktą posūkį, bolidas važiuoja tiesiąja „Wellington“. Maksimalus greitis jos pabaigoje siekia apie 300 km/val.

Antra trasos dalis prasideda prieš „Brooklands“ posūkį – tai dar vienos lėtos trasos dalies pradžia, kur bolidai sulėtėja nuo 300 km/val. iki 140 km/val. Greitis dar sumažėja posūkyje „Luffield“ – jis įveikiamas antra pavara, greitis apie 100 km/val. Po to pilotai įsibėgėja ir važiuoja sena starto-finišo tiesiąją, pereidami prie septintos pavaros ir pasiekia 302 km/val. greitį. Prieš „Copse“ posūkį įjungiama 6-a pavara.

Nors šis posūkis siauras, jis vis tiek įveikiamas 260 km/val. greičiu, todėl šoninės apkrovos labai didelės. Po trumpo įsibėgėjimo seka puikių posūkių derinys: „Maggotts“-„Becketts“ – „Chapel“. Tai keturi sujungti trasos išlenkimai, kur nuolatos keičiama važiavimo kryptis ir reikalingas geras variklio „jautrumas“. Vidutinis greitis šioje atkarpoje – 250 km/val. ir nei vienoje vietoje greitis nekrenta žemiau 190 km/val.

Po to bolidas važiuoja „Hangar“ tiesiąja – pati ilgiausia tiesioji trasoje (875 m). Maksimalus greitis čia 310 km/val. prieš šio sektoriaus pirmo posūkio stabdymą. „Stowe“ – tai dešinės krypties posūkis, kuris įveikiamas ketvirta pavara. Po to seka tiesioji „Vale“, greitas „S“ formos posūkis ir „Club“, kuris įveikiamas antra pavara.