Felipes Massos lenktynių karjeroje buvo baltų ir juodų atkarpų. Negalima pasakyti, kad incidentas, kuris atsitiko praeitais metais, buvo pirmas rimtas smūgis karjerai, nors paskutiniu metu tokios sunkios avarijos Formulėje 1 nebuvo. Jis atgauna seną sportinę formą, bet iš karto po „antrojo gimimo“ Massos laukia naujas išbandymas, kurio vardas – Fernando Alonso.

Niekas neapkaltintų Felipes Massos, jeigu jis visą atsitikimą įvardintu tiesiog blogu sapnu. O tai ir buvo panašu į sapną, kai pirmoje 2009 metų sezono dalyje jis laimėdavo prieš Kimį Raikkoneną, užtvirtindavo persvarą, kurios pagrindas siekia 2008 metus. Ferrari F60 nebuvo nuostabus bolidas, bet Felipe jį tobulino tiek, kiek tai buvo įmanoma. Jis įkišdavo bolidą į taškų zoną, kurios jis nebuvo vertas, kai atrodė, kad Kimis jau pasidavė kovoje su tokiu nevykusiu bolidu. Ir Vengrijoje viskas vyko gerai: atrodė, bolidas pagaliau atgauna konkurencingumą ir Felipe atrado bolido sureguliavimus, balansą su savo lenktynių inžinieriumi Robu Smedley, kai.. Viskas nugrimzdo į tamsą.

Iki to momento viskas buvo realybė. Bet po to jis prabudo ligoninės palatoje, visa šeima aplinkui, o viduje – tuštuma... Atrodė, kad avarija įvyko sapne, kuriame kito bolido spyruoklė trenkėsi jam į galvą – atrodė, kad realybėje tikrai to negali nutikti! Bet atgaunant jėgas ir sveikstant sapnas vis atrodė keistesnis, nes neseniai dar buvęs pasaulio čempionas, kurį jis lenkė trasoje, daugiau nebus jo komandos partneriu...

Vietoje Kimio bus kitas pasaulio čempionas – Fernando Alonso. Felipe nugalėjo vieną, o dabar atsirado kitas. Atrodė, kad Ferrari komandoje nieko nejaudina, kiek kartų jis įrodydavo savo sugebėjimą būti lyderiu. Nedomina, kad jis jau subrendo pakilti iš ginklanešio pareigų, kuriose jis dirbo septynis metus. Atrodo, kad jam vėl reikia viską įrodinėti nuo pradžių...

Taip, realybė skyrėsi nuo sapno. Ferrari komanda išsaugojo tikėjimą, kad Massa sugebės pilnai atsistatyti, nes jis visada buvo 2010 metų ekipos planuose. Bet į jį nežiūrėjo kaip į tą, „kuris pakeis Michaelį“, kaip į žmogų, kurio reikia komandai. Periode po „Todtas-Schumacheris-Brawnas“ komandos viduje pasikeitė valdžia, komandos kelias pasikeitė.

Viskas buvo suvokiama taip, lyg po to periodo vis dar komandoje neatsirado lyderis. Reikėjo kažko, kuris galėjo kietai stumti ekipą, kas ją įkvėptų, kaip tai darė Michaelis, ko negalėjo padaryti Kimis, atrodė negali padaryti ir Massa.

Massa jau buvo „toje eroje“ komandoje, iš pradžių kaip pilotas bandytojas. Bandytojas, kuris vis lakstydavo tai ten, tai šen Fiorano bazėje, kaip patarnautojas keisdamas patalynę. Bet vieną kartą atėjo diena, kai su mažu kuro kiekiu bake ir su naujomis padangomis jis viskuo surizikavo – ir sumušė trasos rekordą su bolidu, kuris jau tą pačią dieną turėjo būti pakrautas gabenimui į Vokietiją Schumacheriui.

Pilotams bandytojams draudžiama taip rizikuoti su tokia rimta technika, o dar tokiu kritiniu momentu, ir Todtas rėkė taip, kaip dar jo niekada niekas negirdėjo. Bet nuo tos dienos patarnautojas jau buvo pastebėtas. Felipei bus skirtas kitas darbas, jis pradėjo dirbti su naujais mazgais ir tobulino bolidą. Jis parodė kietumą ir kovojo už savo vietą – nelengva užduotis, kai komandoje su tavimi elgiasi, kaip su tuščia vieta. Bet tai suveikė.

Negalima visada būti dėkingam ir kukliam, daryti tik tai, kas pasakyta. Kartais reikia kautis su tais pačiais žmonėmis, kurių nori atkreipti dėmesį, kad primintum – tu jau išaugai iš to, kuriuo formaliai vadiniesi.

Jis turėjo dalyvauti susirinkimuose po lenktynių, kai Brawnas ir Schumacheris užsiiminėdavo savo reikalais. Geresnio „Formulės 1 universiteto“ neįmanoma surasti! Nuo 2006 metų jis tapo legendos dalimi – tikru Ferrari lenktynininku, jo bolidas stovėjo tame pačiame garaže, kaip ir Michaelio. Pradžioje jis kovojo. Kovojo su Michaeliu – arba nors bandė. Massa sako, kad pirmoje kvalifikacijoje Bahreino Didžiojo Prizo etape jis galėjo iškovoti pirmąją starto vietą, jeigu jam nebūtų sutrukdęs Renault bolidas. Kaip jis tvirtina, tai vienintelė priežastis, kodėl vietoj jo pirmas startavo Michaelis.

Kitose lenktynėse finalinėje jos dalyje jis virtualiai buvo taškuose, prieš pat Schumacherį, pasimušęs iš peletono vidurio, kur jis atsidūrė po variklio keitimo. Felipe girdėjo radijo signalą, suprato, ką jis reiškia – nusileisti, praleisti. Bet jis nusprendė to nedaryti. Vėl reikėjo kovoti už savo vietą.

Bet tuo momentu viskas pradėjo eiti ne taip. Kuo daugiau jis kovojo, tuo blogesni buvo rezultatai. Jis nebuvo toks greitas, kaip Michaelis, ir negalėjo suprasti kodėl. Incidentai, padangos, sureguliavimų pakeitimas – jis vėl atrodė kaip naujokas iš 2002 metų Sauber. Šį kartą kova tik apsunkindavo rezultatus. Su tokia pozicija jis vargu ar galėjo kažką reikalauti iš komandos.
 

Sezono eigoje pasirodė Smedley, kuris pradėjo vyruko perauklėjimo procesą. Laikyti galvą aukštai pakeltą, priimti, kad tu negali aplenkti septyniskart pasaulio čempiono, priimti, kad čia nėra nieko gėdingo, suprasti savo galimybių ribas. Pamokos padėjo ir jis laimėjo porą lenktynių, nors abiem atvejais aplinkybės neleido tiesiogiai varžytis su Schumacheriu. Massa niekada lygiomis sąlygomis nėra prieš jį laimėjęs, atsilikdamas keliomis dešimtosiomis.
 

Bet po to Michaelis pasiraukė, jį pakeitė Raikkonenas, kuris visuomenės nuomone, turėjo suvalgyti Felipe pusryčiams. Nesuvalgė. Kimis laimėjo titulą ir kartais būdavo priekyje, bet bendrai Felipe buvo greitesnis. Jis toliau tobulėjo ir 2008 metais Raikkonenas padėdavo Massai kovoje dėl titulo, kuri pasiekė savo kulminaciją ne kur kitur, kaip Brazilijoje. 2009 metų sezone viskas daugmaž pasikartojo, Massa vis dar buvo greitesnis, nors su mažiau konkurencingu bolidu. Pakanka pasižiūrėti Monako lenktynių vidurį – tai buvo „Michaelio proveržio“ stiliaus šuolis. Podiumas Niurburgringe buvo nuostabus. Po to Vengrija.

Naujiena apie Alonso buvo paskelbta kiek vėliau, bet realybė – net gi pieš Massos avariją – atrodė taip, kad ispanas visą laiką ruošėsi pakeisti komandą iki 2010 metų. Pakeisti, išstumti Raikkoneną. Kitais žodžiais, net gi nežiūrint į brazilo patirtą galvos traumą ir jo įspūdingą sportinę formą, komanda nesiruošė padaryti jį lyderiu.

Komandos reklamos skyriui atrodė, kad jis visada bus „ginklanešys“, vyrukas, kuriam ir taip buvo suteiktas toks didis šansas. Malonus, gyvybingas, draugiškas, visada atsidavęs, labai greitas... Bet ne vyrukas, kuris gali paversti komandą nenugalima jėga, kaip tai galėjo padaryti Michaelis. Situacija iš tų, kai tavęs vis nepripažįsta gimtajame mieste, kiek tave negerbtų už jo ribos. Massa atėjo į komandą kaip berniukas iš Brazilijos, ieškantis šanso. Schumacheris atėjo kaip dukart pasaulio čempionas. Atėjo Alonso eilė.
 

Todėl Massa viską turi pradėti nuo pradžių, pasižiūrėti istoriją ir laimėti prieš Fernando Alonso toje pačioje komandoje. Yra ženklų, kurie parodo, jog avarija nepaveikė Felipes lenktynių įgūdžių. Todėl užduotis tokia: neleisti komandos partneriui padaryti tavo komandos jo ekipa. Massa gali pasiekti tokių rezultatų trasoje, bet greičiausiai to nepakaks, nes Fernando gali pasireikšti daugybėje kitų sričių, negu pats Kimis.

Luca di Montezemolo kelia daug triukšmo, kai nuolatos kartoja Alonso, jog pastarasis „lenktyniauja komandai, o ne dėl savęs“, atvirai prisimindamas 2007 metų įvykius McLaren komandoje. Fernando aišku pritars, nusišypsos ir be jokių abejonių sutiks. Bet jis ne pagalbininkas. Jis žino, ko jam reikia, ko jis siekia ir su dviem čempiono titulais ateina tas, ko jis jau negali pakeisti, jis žino, kai jį mato aplinkiniai.

Ferrari jau piešia džiaugsmingus susivienijimo ir bendros naudos paveikslus, bet sezonas dar neprasidėjo. Kai Felipe Massa klausiamas, ką jis darys kilus interesų konfliktui su komanda, kuri jį prikėlė iš nežinomo žmogaus iki geriausio Formulės 1 piloto, jis atsako: „Mano karjeroje buvo daug stiprių komandos partnerių ir su visais aš gerai dirbau. Iš stipraus komandos partnerio galima daug ko išmokti. Palyginus dabartinį mane su  Felipe Massą, kuris buvo Michaelio komandos partneriu, jūs rasite du skirtingus žmones. Man leido išaugti.“

Tai buvo pasakyta kambaryje, pilname žurnalistų naujo bolido prezentacijos metu, ir tai skamba gan nekaltai. Bet Alonso gali suprasti: „Neateik čia manydamas, kad aš tau padėsiu. Nepadėsiu. Esu žymiai stipresnis, negu tas vyrukas, kuris padėjo Michaeliui.“ Klausimas apie interesų konfliktą lieka be atsakymo, bet tai nesitęs amžinai.

Likus kelioms lenktynėms iki avarijos, iki to, kai perėjimas buvo oficialiai paskelbtas, jis atvirai kalbėjo apie santykius su Alonso kaip apie galimą būsimą komandos partnerį. Felipe Massa atsakė: „Jis bus dar vienas! Michaelis, Kimis – tu nepasirenki komandos partnerių, jie tokie, kokie yra.“
 

Alonso ateina į Ferrari ne su noru pasitenkinti keliomis pergalėmis ir su laiminga šypsena dirbti komandai. Jis pasakė, kad tai jo paskutinė komanda, kuri skiriasi nuo ankstesnių ir jis nesiruošia su ja bendradarbiauti kelis ilgus metus. Čia bus padėtas paskutinis antspaudas jo karjeroje, kurios rodiklius jis nori ženkliai pagerinti.

Massos užduotis – neleisti Ferrari tapti „Alonso komanda“. Felipe čia jau daugiau kaip septyni metai ir kaip berniukas, ir kaip vyras, ir vis tik tai ne „jo komanda“. Galbūt jis pakankamai greitas, kad apsunkintų gyvenimą Alonsui, bet tai savaime neišspręs problemos. Ateis momentas, greičiausiai dar iki sezono pabaigos, kai jam teks padaryti kažką panašaus į tą važiavimą Fiorano trasoje: pareikšti savo reikalavimus ir priversti komandą pasižiūrėti į jį kitomis akimis, net gi jeigu tai kažką nuliūdins. Taip, kaip tai padarė 2007 metais Vengrijoje Lewisas Hamiltonas.

Po viso to, per ką Felipei teko praeiti, dėl ko galima jaudintis? Baisus, beveik fatališkas atsitikimas Vengrijoje gali tik suteikti Massai tvirtumo, kurio jam prireiks įveikti naują iššūkį.

Pagal „Autosport“ paruošė Alesi