Pilotai

Emersono močiutė, pagal gimimą lenkė, iš Sankt Peterburgo emigravo į Braziliją ir ištekėjo už emigranto iš Italijos Vilsono Fittipaldi, kuris Brazilijoje jau buvo žinomas sporto žurnalistas ir komentatorius. Nenuostabu, kad ir sūnus pradėjo domėtis sportu.

Emo karjerą pradėjo nuo mechaniko, kiek palenktyniavo su motociklais ir kartais, po to debiutavo Formulėje Vee. 1969 metais, iškovojęs titulą, Emo nusprendė užkariauti Europą. Neblogai suvažiavo kelis Formula Ford etapus, praėjo sporto mokyklos kursus ir gavo vietą Formulėje 3. Jis ir toliau tęsė pergalių liniją ir galų gale jį pastebėjo Colinas Chapmanas. 1970 metų liepos 19 dieną brazilas debiutavo Formulėje 1, kaip trečias Lotus komandos pilotas.

Pirmose lenktynėse (Didžioji Britanija), Emersonas finišavo aštuntas, Vokietijoje – ketvirtas, o kai Monzoje kvalifikacijos metu žuvo Jochanas Rindtas, Fittipaldi praktiškai tapo Lotus komandos lyderiu. Tai jis patvirtino Watkins Glen lenktynėse – pirmąja pergale.

Kitą sezoną brazilas pradėjo kaip favoritas, bet sutrukdė techniniai gedimai ir rankos trauma. O ir varžovai buvo greitesni. Kovą dėl čempiono titulo teko atidėti 1972 metams. Pirmuose dviejuose etapuose jis dar kovojo su bolidu, bet iš likusiųjų dešimties lenktynių jis laimėjo penkis ir būdamas 25 metų tapo Formulės 1 čempionu.

1973 metais Fittipaldi finišavo antras, nusileidęs tik Jackie Stewartui, o 1974 metais perėjo į McLaren ir vėl iškovojo titulą. Viskas išsisprendė paskutinėse lenktynėse, tame pačiame Watkins Glene: Fittipaldi ir Regazzoni kovojo dėl pergalės, bet šveicaras finišavo vienuoliktas, o Emersonui iki pergalės užteko ketvirtos vietos.

Iškovojęs antrąjį titulą brazilas priėmė sprendimą, kuris labai stipriai pakeitė jo karjerą Formulėje 1. Jis atsisakė top komandų pasiūlymų ir pasirašė sutartį su vyriausiuoju broliu Vilsonu, kuris metais ankščiau su cukraus gamybos kompanijos pinigais sukūrė nuosavą komandą. Titulai yra, kodėl neišbandžius savo jėgų nacionalinėje komandoje? Nesigavo. Nežiūrint į garsias pavardes, Brazilijos komanda nesugebėjo rasti rėmėjų, o kovoti vien iš entuziazmo, kaip šešiasdešimtais laikais, jau nesigaudavo. Per artimiausius penkis metus Fittipaldi pilotų įskaitoje nepakildavo aukščiau dešimtosios vietos. Įsiminė nebent 1978 metų lenktynės namuose, kai Emo finišavo antras, nusileisdamas tik Carlosui Reutimanui iš Ferrari.

Baigęs 1980 metų sezoną Emersonas grįžo į Braziliją ir pradėjo auginti apelsinus nuosavoje plantacijoje. Kartais sudalyvaudavau lenktynėse, bet tik su kartingais. Bet po poros metų jis persikraustė į JAV ir netikėtai grįžo į didįjį sportą, priimdamas senų draugų iš Marlboro pasiūlymą. 1984 metais Fittipaldi debiutavo Formulėje Indy ir pirmose lenktynėse finišavo penktas. Sezono eigoje jis sėkmingai pakeitė susižeidusį Chipą Ganassi. Po penkių metų brazilas laimėjo titulą, 1989 ir 1993 metais buvo Indianapolio 500 mylių lenktynių lyderis. 1996 metais, būdamas 48 metų, Michigane pateko į didelę avariją. Stuburo trauma privertė susimąstyti dėl karjeros pabaigos, o aviakatastrofa sustiprino šią mintį. Amžius ir pasiekimai buvo nukreipti į kitas sritis.

Alesi