Pilotai

Mario Andretti gimė 1940 metų vasario 28 dieną Italijoje. Po trijų mėnesių Italija įsitraukė į II Pasaulinį Karą. Per trumpą karo pertrauką Andretti šeima rado prieglobsti Jugoslavijoje, tačiau tapo pabėgėliais nuo komunizmo ir praleido keletą metų Tuskanos gyvenvietėje. 1954 metais Mario susidomėjimas automobilių sportu stipriai išaugo, nes jis buvo nuvežtas pažiūrėti F-1 lenktynių Monzos trasoje. Mario Andretti susižavėjo, tuo metu vienu geriausiu lenktynininku, Alberto Ascari. Kitais metais Andretti šeima persikėlė gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas ir įsikūrė Pensilvanijoje.

1959 metais Mario pradėjo lenktyniauti purviname „Hudsono“ ovale aplink Nazaretą. Mario nebuvo vienintelis lenktyniaujantis Andretti. Jo brolis dvynys, Aldo, lenktyniavo tose pačiose trasose. Deja, Aldo karjera nutrūko po avarijos, tačiau Mario ir toliau lenktyniavo. 1963 metais, per vieną dieną, dvejose skirtingose trasose Mario laimėjo tris nedideles lenktynes. 1964 metais jis pradėjo varžytis „USAC“ sprinto ir „Indy Car“ lenktynėse. Pajutęs, kad jam trūksta lenktynių patirties Mario sudalyvavo „Indianapolis 500“ lenktynėse. Kitais metais Andretti dalyvavo „Big Race“ lenktynėse ir finišavo trečias, iškovodamas metų naujoko titulą.

Andretti „Indy Car“ lenktynėse sėkmę pasiekė anksti – 1969 metais jis tapo „Indy Car“ čempionu. Tai buvo jam penktasis sezonas „Indy Car“ lenktynėse. Po to Mario dar dvidešimt kartų bandė laimėti šį čempionatą, bet niekada to jam pakartoti nepavyko. Andretti „Indianapolio 500“ lenktynininko karjera susiklostė blogai. Visi galvoja, kad jei tikslo siekiama užsispyrus jį visada pasieki. Tačiau tai nepasiteisno Andretti atveju. Mario visur sekėsi išskyrus Indianapolį. „Brickyarde“ jis išliejo daug prakaito, bet viskas nuėjo šuniui ant uodegos. Ta trasa Mario buvo tiesiog prakeikta...

Andretti jau buvo „Daytona 500“, „Sebring“, ir du kartus „USAC“ lenktynių čempionas, kai jis atėjo į F-1 lenktynes. Tai įvyko 1968 metais, „Watkins Gleno“ trasoje. Jis vairavo Lotus 49B bolidą. Daugumos jo varžovų nusivylimui Andretti iškovojo „Pole Position“. Visi sakė, kad čia nieko keista, nes gi čia jo namų trasa. O ištikrųjų jis niekada prieš tai nebuvo lenktyniavęs „Watkins Gleno“ trasoje. Deja, lenktynių metu Mario bolidas sugedo. 1969 metų F-1 sezone Mario ir vėl nesisekė – nepavyko pabaigti nei vienų lenktynių. Tačiau tais metais Andretti buvo užsiėmęs kitur. Mario laimėjo „Daytona 500“ lenktynes, trečią kartą „USAC“ čempionatą ir „Pikes Peak Hill Climb“ lenktynes.

Andretti kovojo F-1 ir „USAC“ čempionatuose ir jam tekdavo daug kartų skristi per Atlanto vandenyną pirmyn ir atgal. Mario neišvengiamai tekdavo praleisti kelis F-1 etapus per kiekvieną sezoną, o tai sugandindavo visus šansus ką nors pasiekti F-1 čempionate. 1970 metais jis lenktyniavo penkiuose F-1 etapuose ir jam pagaliau pavyko finišuoti vienose čempionato įskaitos lenktynėse – Mario finišavo trečias Ispanijos GP. 1971 metais pirmoji Andretti pergalė – Pietų Afrikos GP su Ferrari bolidu. Tada sekė dar dvi Mario pergalės, tačiau ne čempionato įskaitos lenktynėse – „Questor GP“ Ontarijo trasoje ir „Frankenstein“ lenktynėse, kuriose kovojo F-1 bolidai prieš JAV F-5000 automobilius. Likusią 1971 metų sezono dalį ir 1972 metų sezone Andretti lenktyniavo devyniose F-1 lenktynėse, bet rezultatai buvo vidutiniški.

1973 metais Mario nelenktyniavo F-1 lenktynėse, nes norėjo susitelkti ties „USAC“ čempionatu. 1974 ir 1975 metais Andretti dalyvavo keletoje lenktynių vairuodamas Parnelli komandos bolidus, bet nieko įsimintino nepasiekė. 1976 metais Mario nusprendė susitelkti ties F-1 čempionatu ir savo ateitį siejo su tuo metu geriausia komanda -  Ferrari. Tačiau į šią komandą Mario nepavyko prasimušti ir sezoną jis pradėjo Parnelli komandoje. Tačiau likus keliems etapams iki sezono pabaigos jis sukirto rankomis su Colinu Chapmanu – Lotus komandos vadovu. Tą sezoną Mario spėjo iškovoti pergalę Lotus komandai. Tai įvyko paskutinėse sezono lenktynėse Japonijoje – Andretti iškovojo „Pole Position“ ir pergalę. 1977 metais Chapmanas sukūrė labai greitą bolidą – „Lotus 78“. Andretti šiuo bolidu iškovojo pergalę „Long Beacho“ trasoje vykusiose JAV Vakarų GP lenktynėse. Po šios pergalės žmonės pradėjo žadėti Lotus ir Mario čempionų titulus, tačiau viltis sužlugdė naujos Cosworth variklio versijos patikimumo problemos.

1978 metais pirmuose penkiuose etapuose Andretti lenktyniavo „Lotus 78“ bolide ir jam pavyko iškovoti vieną pergalę. Belgijos GP lenktynėse debiutavo naujasis Lotus kūrinys – „Lotus 79“ bolidas su vadinamuoju „Ground“ efektu. Bolidas buvo fantastiškas. Mario iškovojo „Pole - Position“ ir lengvai laimėjo lenktynes. Toliau sekė dar keturios Andretti pergalės – Ispanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Olandijos GP. 1978 metais Lotus dominavo ir vienintelis Mario priešininkas buvo jo komandos draugas Ronnie Petersonas. Į Monzos trasą Andretti atvažiavo su dvylikos taškų persvara prieš Petersoną. Per startą Jamesas Huntas atsitrenkė į Petersoną. Petersono bolidas nulėkė į barjerus ir atsimušęs į juos užsidegė. Lenktynės buvo sustabdytos ir Huntas, Patrickas Depailleris, Clay‘us Regazzoni ir lenktynių maršalai šiaip taip išlaisvino Petersoną iš bolido.

Incidentas išgąsdino lenktynininkus ir žiūrovus, o Petersonas buvo išvežtas į ligoninę su keliais lūžiais ir nedideliais apdegimais. Po pakartotino starto Andretti aplenkė Gillesį Villeneuve‘ą ir laimėjo lenktynes. Deja, už per ankstyvą startą Andretti gavo baudą ir nukrito į šeštą poziciją. Akivaizdu, kad tai buvo padaryta norint, kad Mario neužsitikrintų čempiono titulo taip anksti, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ir šios vietos pakako jam užtikrinti.

Iš pradžių Petersono sužeidimai atrodė nemirtini, tačiau ties kojų lūžiais susidarę kraujo krešuliai pateko į Petersono kraujotakos sistemą. Ronnie Petersonas mirė kitą rytą. Turbūt nereikia sakyti, kad ši tragedija sugadino Andretti triumfo džiaugsmą. 1978 metų Italijos GP lenktynės bus prisimenamos kaip juoda diena F-1 istorijoje, o ne kaip diena, kai Mario Andretti tapo antru amerikiečiu Pasaulio čempionu.

Kai kas argumentuos, kad Andretti tapo čempionu tik dėka fenomenalaus „Lotus 79“ bolido. Tačiau kiekvienas Chapmano kūrinys buvo sunkiai įveikimas, bet ir tuo pačiu sunkiai valdomas. Lotus bolidai lenktynininkus pastatydavo į labai gyvybei pavojingas situacijas. Lotus bolidus galėjo vairuoti tik labai stiprūs ir susikoncentravę lenktynininkai. Andretti papildė gretas lenktynininkų turėjusių pakankamai meistriškumo, kad iš nepastovių Lotus bolidų išspaustų visą jų potencialą. Tie lenktynininkai tai Stirlingas Mossas, Jimas Clarkas, Grahamas Hillas, Jochenas Rindtas, Emersonas Fittipaldi ir Ronnie Petersonas.

Andretti F-1 čempionate lenktyniavo dar keturis sezonus. Du Lotus komandoje, vieną Alfa Romeo ir 1982 metais išpradžių Williams, o po to Ferrari komandoje. Priešpaskutinėse savo F-1 karjeros lenktynėse Monzos trasoje Mario, vairuodamas Ferrari bolidą, iškovojo „Pole Position“, o lenktynėse finišavo trečias. Tipiškas Andretti – išeina su treksmu...

Tada Mario buvo 42 metai, tačiau jo lenktynininko karjeros pabaiga dar buvo toli. Po to daugiau nei dešimtmetį jis lenktyniavo „Indy Car“ lenktynėse. Visi pradėjo klausinėti kiek dar Mario ištems lenktynėse. 1993 metais metais Finikse Mario, būdamas 53 metų amžiaus, iškovojo savo paskutinę „Indy Car“ pergalę. 2000 metais būdamas jau 60 metų amžiaus Andretti lenktyniavo Le Mano lenktynėse. Tačiau 2003 metais bandydamas savo sūnaus Michealio komandos bolidus Mario patyrė rimtą avariją. Ir būdamas 63 metų amžiaus pagaliau baigė lenktynininko karjerą.

Mario Andretti buvo nuostabus asmuo lenktynių pasaulyje, nes jo kaip lenktynininko karjerą palietė šešis dešimtmečius, o tai yra unikalu...

BRM