Įsivaizduokite tokią situaciją. Šiandien Jūsų vestuvės, susirinko visi svečiai, padengtas stalas, kai staiga suskamba telefonas ir jus skubiai kviečia viską mesti ir atvažiuoti į darbą. Ką darytumėte?

O štai Mika Salo kitą dieną nuvažiavo į darbą: jį dirbti pakvietė Ferrari F1 komanda, kuri visai neseniai prarado savo lyderį Michaelį Schumacherį, patekusį į avariją Silverstone.

Tada sužibo lenktynininko iš Helsinkio žvaigždė. Atsirado galimybė, kad Mika antrasis ne kuo blogesnis už Miką pirmąjį (Hakkineną) – ir Salo pilnai pasinaudojo šiuo šansu. Vokietijoje jis didžiąją lenktinių dalį buvo lyderis, bet dėl komandos nurodymų į priekį turėjo praleisti Eddie Irvine, o pats finišavo antras. Monzoje jis pasirodė geriau už komandos draugą iš Airijos ir vėl pakilo ant podiumo (finišavo trečioje vietoje). Per kelias lenktynes su Ferrari jis iškovojo trečdalį visų savo Formulėje 1 iškovotų taškų.

Mika antrasis iš tikrųjų praktiškai nenusileisdavo Mikai pirmajam. Jis tai įrodė dar 1990 metais, kai su juo kovojo Britanijos Formulėje 3. Tą čempionatą laimėjo Hakkinenas, laimėjęs 6 pergales, kai Salo 3. Čempionas gavo sutartį su Lotus, kai Salo teko ieškotis, kur pratęsti lenktynininko karjerą. Darbą jis surado tik Japonijoje, kur buvo pasiūlytas lenktynininko bandytojo sutartis padangų gamintojo „Yokohama“ kompanijoje.

Tik po keturių metų Salo rado sau vietą Formulėje 1: Lotus komandoje, kur 1991 metais debiutavo Hakkinenas. Tuo metu kažkada labai sėkmingos komandos dienos jau buvo suskaičiuotos, bet Salo buvo pastebėtas. Metų pabaigoje jį pakvietė Kenas Tyrrellas ir pasirašė su lenktynininku trijų metų sutartį. Ši ekipa irgi jau buvo išsikvėpusi, bet tai nesutrukdė suomiui vėl save parodyti. Jo talentas akivaizdžiai pasireikšdavo Monako gatvėse, kur Salo reguliariai finišuodavo taškuose. 1997 metų lenktynės įėjo į istoriją: Mika finišavo penktas, lenktynėse nesustodamas nė vieno karto. Tuometinei Formulei 1 tai buvo unikalus atvejis. Jau tada ekspertai jam prognozavo perėjimą į Ferrari, bet laisvos vietos neatsirado ir 1999 metais Salo, greitas ir stabilus lenktynininkas, visų nuostabai nusprendė pasitraukti iš Formulės 1, atsisakydamas trijų-keturių komandų pasiūlymų.

Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo puikus strateginis žingsnis. Pavasarį traumą gavo Riccardo Zonta iš BAR komandos ir Jacquesas Villeneuve pakvietė Miką Salo, savo buvusį draugą. O jau vasarą į avariją pateko Schumis...

2000 metams Salo tikėjosi gauti pilnavertišką sutartį su Ferrari, bet komanda pasirinko Rubensą Barrichello, o Mikai pasiūlė vietą Sauber ekipoje, kuri glaudžiai dirbo su Scuderia. Po to du metus jis praleido Toyota sudėtyje (metai bandymuose, metai lenktynėse). Vėliau nusprendė užbaigti karjerą, užsiimti šeimos ir verslo reikalais. Jis išpirko bankrutavusios Suomijos kompanijos „Thunder“, kuri rengė Helsinkyje FIA GT ir Tarptautinės F3000 serijų etapus, nuosavybę, o taip pat pastatė kartodromą netoli Vaaso miesto, kuris 2002 metais priėmė kartingo pasaulio čempionato etapą. Be lenktynių Mika vis tik nesugebėjo išgyventi: 2004-2005 metais jis periodiškai pasirodydavo FIA GP lenktynėse, o 2006 metais dalyvavo ALMS čempionate.

Alesi