Enzo Ferrari ir Juano Manuelio Fangio bendradarbiavimas buvo neilgas. Dvi stiprios asmenybės nesugebėjo susigyventi vienoje komandoje, ir 1956 metais iškovojus titulą, argentinietis paliko Scuderia. Jis turėjo puikią intuiciją ir visada pasirinkdavo tinkamą komandą. Laimėjęs keturis titulus su Alfa Romeo, Mercedes ir Ferrari, „Maestro“ pasirašė naują sutartį su Maserati šeimininku – Omaru Orsi.

Iškovojęs tris titulus per paskutinius tris metus (panašiai padaryti sugebėjo tik Michaelis Schumacheris ir tai po beveik 50 metų atstovaudamas vienai komandai), Fangio buvo akivaizdus 1957 metų favoritas. Jis pirmuose trijuose etapuose (neskaitant lenktynių Indianapolyje) buvo ryškus lyderis, bet Aintree trasoje (netoli Liverpulio) stipresni buvo Didžiosios Britanijos lenktynininkai su Vanwall bolidais: Brooks ir jį pakeitęs Mossas. Kitas čempionato etapas buvo Niuburgringe – „Šiaurės kilpoje“.

23 kilometrų lenktynių žiedas, kuris buvo pastatytas 20-ųjų viduryje, visą laiką buvo laikomas lenktynių architektūros šedevru ir neveltui gavo „Žaliojo pragaro“ pravardę. Išmokti visus posūkius (apie jų skaičių iki šiol vyksta diskusijos) buvo sudėtingas darbas, bet tikri meistrai galėjo čia parodyti savo sugebėjimus.

Kvalifikacijoje 46 metų Fangio ir jo Maserati 250F buvo greitesnis už artimiausią varžovą beveik trimis sekundėmis. Po starto argentinietis nusirito į trečią vietą, į priekį praleidęs Hawthorną ir Collinsą. Bet jau antrame rate tapo lyderiu ir pradėjo tolti. Viskas pasikeitė 500 kilometrų distancijos viduryje, kai Juanas Manuelis užvažiavo į boksus. Starto metu jo bakas buvo pustuštis, todėl kuro papildymas nežadėjo būti trumpas. Rugpjūtį buvo labai karšta, todėl mechanikai iš Italijos visai neskubėjo papildyti bolido kuro bako ir 30 sekundžių persvara pavirto į vienos minutės atsilikimą nuo lyderio.

Kiti dešimt ratų Niurburgringe pavirto į vieno piloto šou. Beprasmiška buvo bandyti priekyje esantiems Lancia Ferrari D50 bolidams bandyti atsiplėšti, juos vijosi raudonas uraganas. Neįtikėtinu tempu įveikdamas „Žaliojo pragaro“ posūkius, Maserati pilotas aštuoniomis sekundėmis pagerino savo kvalifikacijos rezultatą ir 24 sekundėmis ankstesni trasos rekordą! Maestro įrodė, kad būdamas tokio solidaus amžiaus ir toliau neturi sau lygių.

Priešpaskutiniame rate Fangio pavyko pavyti abu britus ir po įtemptos kovos juos aplenkė. Hawthornas bandė vytis Fangio, bet nebuvo jokių šansų...

24-ta pergalė Formulės 1 lenktynėse buvo paskutinė jo karjeroje ir atnešė penktą pasaulio čempiono titulą. Vargšų emigrantų iš Italijos šeimoje gimęs, vėliau dirbęs taksistu su Ford T automobiliu, Juanas Manuelis buvo pats sėkmingiausias to amžiaus lenktynininkas. Bet jo rekordai, kaip 94% procentai startų iš pirmos eilės, vargu ar bus kada pagerinti...

Alesi