Liuzzi gimė Italijoje, bet šiuo metu gyvena Šveicarijoje; paskutinius šešis metus jis stebina „paddock‘ą“ savo spalvotais apdarais, per 57 etapus jis surinko 18 taškų. Bet tai žino visi, kurie domisi Formule 1. Oficialaus čempionato tinklapio žurnalistai siūlo arčiau susipažinti su ekstravagantišku italu...

Klausimas: Ar esate tas žmogus, kuris visada turi „planą B“?

Vitantonio Liuzzi: Manau, aš visada turiu planą A, B, C... net iki plano X, Y, Z! Visada greitai randu atsakymus į bet kokius klausimus, su kuriais susiduriu, iš karto priimu sprendimą ir tai darau. Vienareikšmiškai, turiu ženkliai daugiau planų, negu A ir B.

K.: Kas dar suteikia Jums malonumą, apart lenktynių Formulėje 1?

V.L.: Man patinka visos ekstremalios sporto rūšys. Mėgstu moto lenktynes, šuolius su parašiutais, šuolius su timpa – vienu žodžiu, adrenalinas.

K.: Kai ketvirtadienį pasirodote „paddock‘e“, su kuo pirmiausiai norite susitikti?

V.L.: Su savo inžinieriumi. Noriu, kad jis papasakotų apie technikos naujoves, kurios atsirado bolide.

K.: Su kuo norėtumėte susitikti?

V.L.: Šiaip tai mano svajonė jau išsipildė. Seniai norėjau susipažinti su Nigelu Mansellu ir toks šansas atsirado. Aišku, visada norėjau susitikti su Ayrtonu Senna, bet, deja, man to padaryti nepavyko.

K.: Kokį filmą žiūrint pravirkote?

V.L.: Buvo toks filmas, bet neprisimenu pavadinimo. Tikrai filmas nebuvo apie meilę, tai mane nesujaudintų.

K.: Ko Jūs bijote?

V.L.: Nieko, nors nemėgstu gyvačių ir visokių šliaužiančių daugiakojų gyvių.

K.: Kokią paskutinę knygą Jūs perskaitėte?

V.L.: Žurnalą „Autosport“. Apskritai nemėgstu skaityti.

K.: Kaip mėgstate ilsėtis?

V.L.: Tiesiog sėdėti namuose, bendraujant su šeima ir draugais.

K.: Įvardinkite penkis dalykus, kurių nemėgstate.

V.L.: Per didelio pasukimo, F-ortakio, besikeičiančio galinio sparno efektyvumo, kinų virtuvės, vasabi padažo ir nesąžiningų žmonių.

K.: Ar kada nors dažėte plaukus?

V.L.: Kai buvau jaunuolis. Būdamas 17-18 metų elgiausi vėjavaikiškai ir skirtingomis spalvomis dažiau plaukus, nuo geltonos iki žalios arba juodos – pilna paletė.

K.: Kokią pirmą nusipirkote kompaktinę plokštelę?

V.L.: Greičiausiai kokį nors Michaelo Jacksono albumą.

K.: Ar turite tatuiruočių arba auskarų?

V.L.: Ant kairės kojos turiu tatuiruotę, o anksčiau buvau pradūręs antakius ir ausį, bet to jau nėra. Kai suaugi, norisi pakeisti įvaizdį.

K.: Ką apie Jus kalbėjo mokytojai?

V.L.: Sakė, kad esu geras vyrukas – ne pats talentingiausias, bet išauklėtas.

K.: Kas Jūsų vaikystės herojus?

V.L.: Nigelas Mansellas ir Maradonna.

K.: Ar turite kokią nors gėdingą aistrą?

V.L.: Nelabai. Esu labai atsparus vyrukas. Nesuvaldomas apsipirkimas jau praeityje.

K.: Ar ką nors kolekcionuojate?

V.L.: Kepuraites. Visų rūšių sportines ir madingas. Turiu jau apie 150-200 vienetų.

K.: Ko Jums labiausiai trūksta kelionėse?

V.L.: Mano draugų ir šeimos...

K.: Jūsų pats nesėkmingiausias apsipirkimas?

V.L.: Tokių buvo nemažai. Mėgstu madingus drabužius ir visokius elektroninius prietaisus, todėl kartais būna, kad daiktas po apsipirkimo iš karto keliauja į spintą, kai tik namuose įdėmiau jį apžiūriu.

K.: Kokią kavą geriate?

V.L.: Geriu latte macchiato.

K.: Jūsų idealus sekmadienio rytas (išskyrus lenktynių savaitgalius)?

V.L.: Miegoti iki 10-os arba iki 11-os, po to kiek pasitreniruoti, vėliau išplaukti į jūrą su jachta ir atsipalaiduoti.

K.: Kokia buvo Jūsų pirmoji transporto priemonė?

V.L.: Visada myliu automobilius. Nuo to laiko, kai pradėjau lenktyniauti kartingais. Už pirmus pinigus, uždirbtus lenktynėse, nusipirkau Mercedes SLK 200. Man tais laikais tai buvo labai brangus automobilis. Deja, po pusmečio jį sudaužiau, todėl džiaugiausi neilgai.

K.: Pati kvailiausia klaida, kurią padarėte savo gyvenime?

V.L.: Jų buvo daug, bet turiu sugebėjimą klaidas iš karto ištrinti iš savo atminties.

K.: Kokį patiekalą gaminate geriausiai?

V.L.: Mėsą ant grilio. Mėgstu gaminti japonišku stiliumi.

K.: Kada paskutinį kartą buvote įsiutęs?

V.L.: Spa turėjau problemų su bolidu ir negalėjome rasti priežasčių. Tokiais momentais galiu įsiusti, suprasdamas, kad esu bejėgis kažką padaryti.

Alesi