Grand Prix

Japonijos GP

Australijos GP Abu Dabio GP Bahreino GP Belgijos GP Brazilijos GP D. Britanijos GP Europos GP Indijos GP Ispanijos GP Italijos GP Japonijos GP JAV GP Kanados GP Kinijos GP Korėjos GP Malaizijos GP Monako GP Prancūzijos GP San Marino GP Singapūro GP Turkijos GP Vengrijos GP Vokietijos GP

Fujiama – pati aukščiausia vieta Japonijoje. Aukščiausia vulkano vieta 3776 metrų virš jūros lygio ir laikomas veikiančiu, nors paskutinis aktyvus išsiveržimas įvyko 1707 metais.

Fuji pirmą kartą priėmė lenktynes 1965 metais, bet trasos schema neatitiko projektinės: japonai norėjo pastatyti ovalą Amerikos stiliumi, bet baigėsi pinigai ir projektą teko keisti.

Formulė 1 į Japoniją atvažiavo 1976 metais. Autodromas buvo rekonstruotas, buvo atsisakyta greito ir pavojingo posūkio, bet tokiu variantu trasa nepatiko lenktynininkams. Daugelis skundėsi, kad vienintelė gera trasos dalis – ilgoji tiesioji, o likusioji dalis pralaimi visoms Europos autodromams.

Bet debiutinis Grand Prix įėjo į istoriją. Sekmadienį ryte lijo lietus ir pasitarę lenktynininkai nusprendė atidėti startą. Organizatoriai ir Ecclestonas buvo prieš: kontrakte nustatomas transliacijos laikas, o ir vėliau pradėtų greitai temti. Kompromisas nebuvo pasiektas ir varikliai buvo užvesti beveik laiku. Čempionato lyderis Nikis Lauda ir dar trys pilotai atsisakė startuoti, o James Hantas startavo, finišavo trečias ir laimėjo titulą.

Kitos lenktynės Fuji (1977 metai) baigėsi tragedija: Gilleso Villeneuve Ferrari bolidas kliudė Ronnie Petersono Tyrrell bolidą, pakilo į orą ir užmušė kelis lenktynių maršalus ir fotografus. Šis incidentas dešimčiai metų paliko Japoniją.

Nuo 1987 metų Japonijos Grand Prix buvo rengiamas Sudzukoje. Per paskutinius dvidešimt metų šiame autodrome išsispręsdavo čempionato likimas, bet 2000 metais Toyota koncernas išpirko 93 procentus akcijų Fuji ir paskelbė norinti grįžti į Formulę 1. Fuji buvo rimtai modernizuota. Vokiečiai pakvietė Hermaną Tilkė ir įdėjo į rekonstrukciją 167 milijonus dolerių, gavo Bernio palaikymą dėl Grand Prix rengimo.

Kontraktas buvo pasirašytas ir Ecclestonas pareiškė, kad 2007 metais Sudzukos nebus. Dviejų autodromų savininkai sugebėjo susitarti, todėl Japonijos Grand Prix paeiliui bus rengiamas Sudzukoje ir Fuji.

Kiek apie lenktynių istorijas. 1987 metais lapkričio 1 dieną čempionato lemtis išsisprendė Japonijos Grand Prix. Dėl titulo kovojo Williams pilotai: Nelsonas Piquetas ir Nigelas Mansellas. Sudzukoje etapas buvo priešpaskutinis, bet viskas išsisprendė būtent čia. Mansellas kvalifikacijoje pateko į avariją, pažeidė nugarą ir negalėjo kovoti. Čempionu tapo Nelsonas Piquetas.

Didesnė drama buvo 1988 metais spalio 30 dieną. Sennos McLaren bolidas starto metu užgeso. Ayrtonui pavyko užvesti bolidą, pasinaudojant trasos nuolydžiu. Pirmame posūkyje jis buvo tik 14-as, pirmojo rato pabaigoje jau aštuntas. Vėliau šeštas. 16-ame rate iš lenktynių pasitraukė Capelli su March ir brazilas tapo antru. Pradėjo lyti. 28 rato pradžioje Senna aplenkė Prostą ir tapo lyderiu. Dar po penkių ratų Ayrtonas pradėjo rodyti ženklus maršalams, kad lenktynes reikia sustabdyti: lietus stiprėjo, bet kovoti teko iki paskutinio rato. Taip buvo iškovotas pirmas brazilo titulas.

Po metų situacija pasikartojo: dėl titulo vėl kovojo Senna su Prostu. 47-ame rate Ayrtonas atakavo prancūzą, bet jis „uždarė duris“ ir abu bolidai sustojo už trasos ribų. Brazilo bolidą maršalai grąžino į trasą, pilotas pakeitė priekinę bolido dalį ir... laimėjo lenktynes. Bet deja buvo diskvalifikuotas, nes buvo suteikta pašalinė pagalba trasoje. Čempionu tapo Prostas.

1990 metais spalio 21 dieną jau Senna sustabdė Prosto Ferrari bolidą: brazilas tiesiog nenuėmė rankos nuo greičio pedalo pirmame posūkyje. Jam nereikėjo laimėto lenktynių, kad iškovoti titulą. Šiose lenktynėse vienintelį kartą namų Grand Prix metų podiumą iškovojo japonas – Aguri Suzuki su Lola Lamborghini.

1996 metais spalio 13 dieną Damonas Hillas laimėjo titulą Sudzukoje. Jį ir Jacquesą Villeneuve skyrė 9 taškai, bet 36 rate debiutanto nuo bolido nukrito blogai prisuktas ratas ir čempionu tapo Damonas.

1998 metais FIA pertvarkė tvarkaraštį ir tarp paskutinių dviejų etapų pertrauka buvo net 5 savaitės. Autosporto pasaulis laukė atomazgos. Komandos „gausiai“ rengė bandymus. Mika Hakkinenas turėjo 4 taškų persvarą, bet pirmąją starto vietą iškovojo Michaelis Schumacheris. Šaltesni nervai buvo pas suomį, kuris ir laimėjo lenktynes, o tuo pačiu ir čempionatas.

1999 metai. Dar ketvirtadienį Haugas pasakė, kad visus 11 pole position iškeistų į vieną Sudzukoje. Kvalifikaciją laimėjo Schumacheris, o Hakkinenas startavo antras. Bet suomis starto metu aplenkė vokietį ir laimėjo antrąjį titulą iš eilės.

2000 metai. Japonijos Grand Prix – priešpaskutinis lenktynės kalendoriuje. Michaelis Schumacheris laimi pirmąjį titulą ir Ferrari konstruktorių taurę po 21 metų pertraukos.

2003 metais. Sezono finalas išsprendžiamas Sudzukoje. Prieš lenktynes Michaelis Schumacheris turi devynių taškų persvarą prieš Raikkoneną. Suomis finišuoja antras, bet Michaelis finišuoja aštuntas ir iškovoja dar vieną titulą.

2006 metai: Alonso ir Michaelis – po 116 taškų. 37 rate Michaelio bolide sugenda Ferrari variklis, o startuodamas penktu ispanas laimi lenktynes ir garantuoja sau titulą.

2007 metai: po 20 metų pertraukos Japonijos GP grįžo į Fuji trasą. Sugrįžimo lenktynės vyko itin sunkiomis sąlygomis – labai stipriai lijo visų lenktynių metu. Iš pirmos eilės startavęs McLaren debiutantas Lewisas Hamiltonas saugiai pasiekė pergalę. Likusias vietas ant podiumo pelnė du suomiai (pirmą kartą Formulės 1 istorijoje) – antras buvo Heikki Kovalainenas su Renault, kuriam tai buvo pirmas podiumas karjeroje, ir Kimi Raikkonenas su Ferrari, kuris sugebėjo užimti puikią vietą nepaisant nesusipratimų starto metu.

Japonijos GP: Visi etapai