Grand Prix

Italijos GP

Australijos GP Abu Dabio GP Bahreino GP Belgijos GP Brazilijos GP D. Britanijos GP Europos GP Indijos GP Ispanijos GP Italijos GP Japonijos GP JAV GP Kanados GP Kinijos GP Korėjos GP Malaizijos GP Monako GP Prancūzijos GP San Marino GP Singapūro GP Turkijos GP Vengrijos GP Vokietijos GP

Monza Autodrome statybos prasidėjo 1922 metų sausio mėnesį. Milano Automobilių klubas nusprendė atšvęsti savo 25-metį pastatydamas šį autodromą. Buvo svarstomi keli projektai ir galutinis pasirinkimas buvo parkas Monzoje, kurio reljefas patiko investuotojams, inžinieriams ir statybininkams. Trasos architektu tapo Alfredo Poselli.

Pirmas projektas susidarė iš 14 kilometrų treko, kurio statybų vertė sudarė 6 milijonus lirų. Jau po mėnesio, 1922 metų vasario mėnesį Milano autosporto klubo vadovai paklojo pirmąjį simbolinį akmenį. Per rekordinį terminą – 110 dienų – trasa buvo pilnai paruošta: 4,5 kilometrų posūkis, du kompleksai greitųjų posūkių (tais laikais bolidai jį pravažiuodavo apie 180-190 km/val. greičiu), sujungtu dviem tiesiosiomis po 1070 metrų. Taip pat posūkis su besikeičiančiu radiusu.

Oficialus atidarymas įvyko 1922 metais rugsėjo 3 dieną. Atidaryme dalyvavo ir šalies premjeras. Faktiškai tai buvo trečias autodromas autosporto istorijoje, pastatytas specialiai lenktynėms.

1928 metais įvyko rimta avarija – Emilio Materassi įsirėžė į tribūną. Lenktynininkas ir 27 žiūrovai žuvo. Tada organizatoriai nusprendė Italijos Grand Prix rengti nedidelėje autodromo dalyje: liko tik 4,5 kilometrų posūkis su kitais nedideliais posūkiais. Karo metu Monza Autodrome buvo naudojama ne pagal jos tiesioginę paskirtį: pradžioje čia buvo vežami archyvai, vėliau gyvūnai iš Milano zoologijos sodo. Trasos danga galutinai buvo suniokota 1945 metų tankų paradu, o tribūnos ir boksai – dar ankščiau. 1948 metų pradžioje Milano autoklubas nusprendė atstatyti autodromą ir vėl per rekordinius terminus. Po dviejų mėnesių trasa buvo paruošta. Spalio 17 dieną Italijos Grand Prix laimėjo Vimmelis su Alfa Romeo 158, o po savaitės įvyko motociklininkų lenktynės.

1955 metais statybininkai vėl grįžo į autodromą, bet šį kartą darbai turėjo būto žymiai rimtesni. Padidėję bolidų greičiai ir saugumo reikalavimai reikalavo pakeisti asfalto pagrindą iš smėlio į betoną. Trasos ilgis sumažėjo iki 4250 metrų ir buvo pastatytos kelios naujos atkarpos: posūkis su didėjančiu radiusu Parabolica ir dvi „kreivos tiesiosios“, kuriose bolidai įsibėgėjo iki 285 km/val.

Tuo pačiu modernizavo ir 10 kilometrų variantą, todėl įvairūs lenktyniniai čempionatai galėjo rinktis iš dviejų variantų. Tiesa, po 1961 metų kraupios avarijos ilgąją trasos versiją uždarė: Parabolica Wolfgangas von Tripsas su Ferrari neišsilaikė trasoje ir rėžėsi į tribūną. Lenktynininkas ir 11 žiūrovų žuvo. Organizatoriai nusprendė sumontuoti metalinius atitvarus, bet per laisvąsias Italijos Grand Prix treniruotes, 1970 metais rugsėjo 5 dieną neišlaikė ir jie. Johano Rindto Lotus bolide sugedo stabdžiai, bolidas pramušė silpną Parabolica aptverimą ir lenktynininkas žuvo.

Monzos autodromas buvo statomas gerinti greičio rekordus. Dabar organizatoriai turėjo kitą užduotį. Statybininkai įvairiai keitė trasos konfigūracijas, kad sumažinti greičius, bolidų kūrėjai darė viską, kad bolidas būtų dar greitesnis. Per Formulės 1 istoriją autodromas buvo keičiamas devynis kartus. Dabar naudojama konfigūracija išlaikyta nuo 2000 metų.

Vargu ar pakeitimų bus išvengta ateityje, bet ji vis tiek lieka unikali.

Keletą įdomių faktų:

-         nuo 1950 metų Monza priėmė daugiausiai Grand Prix, negu bet kuri kita čempionato trasa. Galima kalbėti apie 100 proc., bet 1980 metais Italijos Grand Prix buvo rengiamas Imoloje.

-         1971 metais finiše nugalėtojas Piteris Getinas aplenkė antrąją vietą užėmusį Ronnie Petersoną tik 0.01 sekundės dalimi, o pirmi penki bolidai finišavo atsilikdami tik iki vienos sekundės nuo nugalėtojo.

-         1988 metais tik šiame autodrome McLaren komanda neiškovojo pergalės, Gerhardas Bergeris ir Michaelis Alboreto Ferrari komandai iškovojo dublį.

-         Michaelis Schumacheris debiutavo Benetton komandoje 1991 metais būtent Monzoje.

-         Monza pravirkdė du čempionus: 1999 metais fotografai užfiksavo su ašaromis akyse Miką Hakkineną (suomis nebaigė lenktynių ir jau pagalvojo, kad čempiono titulo neiškovos), o vėliau Michaelis Schumacheris per spaudos konferenciją pradėjo verkti – jis pergalių skaičiumi pasivijo Ayrtoną Senna.

-         2001 metais Italijos Grand Prix įvyko iš karto po teroristų antpuolio į New Yorko „bokštus dvynius“, pergalę iškovojo Juanas-Pablo Montoya.

-         Per visą trasos istoriją geriausią ratą kvalifikacijoje pravažiavo 2004 metais Rubensas Barrichello – 1:20.089, prieš kvalifikaciją Juanas Pablo Montoya buvo dar greitesnis – 1:19.525 (vidutinis greitis 260 km/val.). Lenktynėse rekordas priklauso Rubensui Barrichello – 1:21.046.

Italijos GP: Visi etapai